Pagal šviečiamosios gyvulininkystės programą dar visai neseniai į grupes keliavo Jonas, kuris kartu su vaikais dainavo dainą apie ūkyje gyvenančius gyvulius ir kvietė nuvykti pas ūkininką aplankyti juos gyvai.

   Kelios grupės ėmė ir nusprendė nuvykti į ūkį. Vieną ankstyvą rytmetį, „Boružėlių“ ir „Ežiukų“ grupių vaikai susiruošė ilgai kelionei. Didelis autobusas visus vežė į Bekupės kaimą, kur vaikai it kokie mokslininkai domėjosi, kaip gyvena naminiai gyvuliai, ką ėda, ką naudingo duoda žmogui.

   Vaikai atvykę į kaimą, visų pirma, pamatė kaimynystėje gyvenančias avytes, kurios savo meilumu sužavėjo visus vaikus. Sužinojome, kodėl avytės yra kerpamos, ką galima daryti su avies vilna.

   Ūkininkas Stasys su savo žmona aprodė mums savo ūkį. Pirmoji pažintis buvo su laisvai besiganančiomis karvytėmis, kurios mus iš tolo pasitiko baubdamos ir suėjo pasižiūrėti, kas atvyko pas jas į svečius.

   Vaikams buvo papasakota, kaip ir kur gyvena karvytės vasarą ir žiemą, ką jos ėda, ką naudingo duoda žmogui, kaip atskirti, kuri karvė yra vyriausia iš visų. Sužinoję, kaip gyvena pieninės ir mėsinės karvės, vaikams buvo parodyta, iš kur atsiranda pienelis ir kaip karvytės melžiamos.

   Po to vaikai galėjo susipažinti su vaikų žodžiais tariant karvių „vaikais“. Veršiukai buvo labai smalsūs ir leidosi paglostomi bei pašnekinami.

   Ūkyje auginami ir triušiai, vienas drąsiausias triušis taip pat susipažino su vaikais.

   Ūkyje gyvena ir naminiai paukščiai – vištos bei gaidys, kurie „ko, ko, ko“ vis klausinėjo, ko čia vaikai atvyko. Tad vaikai turėjo galimybę pasižiūrėti, kaip atrodo vištytės ir kur jos deda kiaušinukus.

   Apžiūrėję ūkį, vaikai jau buvo išalkę ir buvo metas ragauti kaimiškų gėrybių. Visi galėjo paragauti naminio pienelio, kurį gėrėme iš projekto dovanotų puodelių, sviesto, kaimiškų sūrių bei skanavome kaimiškų kiaušinių.

   Gardžiai papietavę, prisižaidę visi susiruošėme namo, o kad ilgam prisimintų šią kelionę, dovanojome kiekvienam po projekto kuprinę, kuri ragina kiekvieną iš mūsų rūpintis, mylėti ir auginti. Grįždami namo dainavome dainą „Senas Jonas turi ūkį“, kurią išmokome dėka šio projekto.

   Dėkojame S. Kanopkai ir jo žmonai bei Bekupės bendruomenei už aktyvų bei nuoširdų bendradarbiavimą.

 

  • DSC03628
  • DSC03633
  • DSC03659